Kristaus Kūnas ir Kraujas – dieviškoji gyvybės dovana

Žydams, kaip ir kaimyninėms tautoms, maistas buvo šventas. Dykumoje keliaujantiems beduinams visada grėsė badas. Tačiau ir žemę turintys valstiečiai nebuvo išimtis. Sausros laikotarpiai, o ypač priešų antpuoliai, atimdavo iš žmonių maisto išteklių. Galimybė dalytis maistu su kitais buvo laikoma akivaizdžiu Dievo palaiminimo, kuris buvo suteikiamas ne visiems, ženklu.